- vepelis
- 2 vèpelis, -ė smob. (1) J, NdŽ, Vdk, vẽpelis (1) K.Būg(Kv), RŽ, NdŽ
1. D.Pošk, MitIII539, J.Jabl(Vl), Sr, Pp kas daug vepa, plepys: Vepelio[ja] kaip vẽpelis Slnt. Prišnekėjo, privėpčiojo, e, tikras vèpelis Erž. Tokio vèpelio neklausyk, kur niekus šneka Vlkj. Vèpeliai tokie vepezo[ja] Krš. Eikiam, vyrai, ką čia su tum vèpeliu prasidėsiam Pp. Ką tas vèpelis gero pasakys Ar.
2. D.Pošk, Jn, ŠT161, LD106 vėpla, žioplys: Jau toks vẽpelis, kad nė mieto nemoka patašyti Vvr. Toks tu mun būk vẽpelis, visus grūdus su pelais sumaišė Lkv. A ne tik tas vèpelis bus vadžias kur nukišęs Rs. Tokio vèpelio da nėkur nemačiau Grdm. Tėvas vèpelis, i vaikas vèpelis Up. Koks vèpelis čia nepadarys, čia gero vyro reik DūnŽ. Negaliama sakyt, kad jis koks pakvakęs a vèpelis, bet nedrąsus Krk. Kaip tik nemokytas, taip ir vèpelis Pj. Ką jis tę išmoks toks vèpelis būdamas Ar. Nebūk vèpelis, nevėpsok kur nereik Ll. Ta vepeliai, kad teip ilgai neatveža Kv. Ką jis vèpelis padarys Jrb. Kito tokio vèpelio kaip tu niekur nerasi Vvr. Ko čia stovi, vèpeli, kol gausi su tepele (juok.) End.
◊ Kaũno vèpelis didelis žioplys: Ko žiopsai kaip Kaũno vèpelis Erž.
Dictionary of the Lithuanian Language.